Alb Forum
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.
Alb Forum

|Kontakt ::::.....sxy-vep@hotamil.com.....:::::|
 
PortalliPortalli  ForumForum  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

 

 PENDOHU O ROB I ALLAHUT xh.sh

Shko poshtė 
AutoriMesazh
GiMi'HacK
Admin
GiMi'HacK

Numri i postimeve : 84
Age : 27
Location : Aty ku nuk menon ti hiq...........!!!
Registration date : 08/10/2007

PENDOHU O ROB I ALLAHUT xh.sh Empty
MesazhTitulli: PENDOHU O ROB I ALLAHUT xh.sh   PENDOHU O ROB I ALLAHUT xh.sh Icon_minitimeThu Nov 29 2007, 00:06

Falėnderimi i takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe vetėm prej Tij ndihmė kėrkojmė. Atė qė e udhėzon Allahu, s’ka kush qė e humb, e ai qė e humb rrugėn e vėr­tetė, s’ka kush qė e udhėzon pėrveē Allahut. Dėshmoj se nuk ka Zot tje­tėr veē Allahut. Ai ėshtė Njė dhe nuk ka shok. Dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i Dėr­guar i Tij.

Allahu i ka urdhėruar tė gjithė besimtarėt tė bėjnė teu­be (pendim) kur tha: “Pendohuni tė gjithė tek Allahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim.” (Nur: 31) Ai, ro­bėrit i ndau nė tė penduar dhe mizorė, duke mos lėnė vend pėr tė tretin, andaj edhe tha: “E ata qė nuk pendohen janė mizorė.” (Huxhurat: 11)

Kjo ėshtė koha kur shumica e njerėzve janė larguar nga feja e Allahut. Gjynahet na pėrshkuan e fesati u pėrhap aq shumė, sa gati tė gjithė i pėrfshiu diēka nga fėlli­qė­si­rat e gjyna­he­ve, pėrveē atyre qė i ruajti Allahu.

Por, deshi Allahu tė pėrhapet Drita e Tij dhe i zgjoi shumė nga tė zhyturit nė errėsirė dhe tė koturit nė gjumė, qė tė hetojnė se i kanė lėnė pas dore detyrat ndaj Allahut. Ata u penduan pėr lajthit­jet dhe mosdė­gji­min dhe i drejt-uan zemrat e tyre kah kėshtjella e pendimit. Disa tė tjerė e braktisėn jetėn e mėrzitshme dhe telashet e saj pėr t’i hyrė rrugės qė i nxjerr nga errėsira nė dritė.

Kėta kalorės, gjatė shtegtimit tė tyre, hasin nė pen­gesa dhe frikėsohen se mos vallė nuk do tė arrijnė de­ri te pen­dimi. Kėto pengesa janė ose tė karakterit indi­vidual-shpir­tė­ror, ose tė karakterit tė jashtėm, nga rrethi ku jetojnė.

Kjo ishte edhe arsyeja kryesore pėr shkrimin e kėsaj broshure, duke pasur shpresė se nė tė do tė ketė shpa­lim pėr pshtjellimet, sqarim pėr dyshimet, argu­ment pėr vendi-met dhe pengesė pėr shejtanin.

Kjo broshurė pėrmban njė hyrje pėr rrezikun e pa­kuj­desisė ndaj gjynaheve, pastaj njė shpjegim rreth kush­teve tė pendimit dhe mjekime shpirtėrore sė bashku me fetva tė rėn­dėsishme tė pėrforcuara me argumente nga Kur’ani, Suneti dhe mendimet e dijetarėve.

Lus Allahun qė me kėto porosi tė kem dobi unė dhe vėllezėrit e mi muslimanė. Nga ata do tė mė mjaf­ton­te njė dua e pėrzemėrt ose njė kėshillė e sinqertė. Allahu na i faltė gabimet tė gjithėve!



--------------------------------------------------------------------------------

Kėto fjalė ishin shkak i pranimit tė Islamit nga sahabi i ndershėm, Damad el-Ezdi, pasi i dėgjoi nga Pejgamberi alejhi selam. (Muhtesar sahih Muslim, 409)
VĖSHTRIM NĖ RREZIKUN E ASGJĖSIMIT TĖ GJYNAHEVE
Dije, Allahu tė mėshiroftė, se kur Allahu i Ma­dhė­ruar urdhėroi robėrit e Tij qė t’i pendohen, e bėri kusht qė teu­be-ja tė jetė e sinqertė dhe tha:

“O ju qė keni besuar, pendohuni tek Allahu me njė pendim tė sinqertė!” (Tahrim: Cool

Allahu na dha afat pėr t’u penduar para se tė fi­llojnė tė regjistrojnė Kiramun Katibin (Melekėt e regjis­t­rimit). Pėr kėtė Muhammedi alejhi selam tha: “Me­le­ku qė qėndron nė anėn e majtė pėr besimtarin gabim­tar ngre lapsin (nuk re­gjistron) gjashtė orė. Nėse pen­dohet dhe i kėrkon falje Alla-hut, e lėshon lapsin, e nėse jo, i regjistrohet njė gabim.”

Transmeton Taberaniu dhe Bejhekiu

Por Allahu na jep edhe njė afat pas regjistrimit, afat qė zgjat deri para momentit tė vdekjes.

Ėshtė fatkeqėsi qė shumica e njerėzve nuk shpre­soj­nė tek Allahu dhe as qė dėshirojnė tė jenė tė nder­shėm, andaj edhe i bėjnė gjynah Allahut ditė e natė. Njė grup tjetėr ėshtė zėnė me asgjėsimin e gjynaheve. Tė tillėt i sheh tek i asgjėsojnė disa gjynahe tė vogla, duke thėnė pėr shembull: “Ē’dėmton njė shikim apo njė pėrshėndetje me njė femėr tė huaj?!” Ata zbaviten duke shikuar lakuriqėsi nė­pėr revista dhe fil­ma, saqė disa prej tyre, pasi kup­toj­nė se njė ēėshtje ėshtė haram, pyesin pa u brengosur fare: “Sa tė kėqija ka nė tė? A ėshtė gabim i madh apo i vogėl?” Nėse vėrtet e ke vėrejtur njė gjendje tė tillė, atėherė kra­haso kėtė gjendje dhe dy urtė­sitė vijuese tė shėnuara nė “Sahihun” e Imam Buhariut, Allahu e mėshiroftė:

1) Transmetohet se Enesi (radijAllahu anhu) ka thė­nė: “Ju jeni duke bėrė disa punė qė nė shikimin tuaj ja­nė mė tė imta se qimja, kurse ne, nė kohėn e Pej­gam­berit alejhi selam, i kemi llogaritur se janė shk­a­tėrruese.”

2) Transmetohet se Abdull-llah ibni Mes’udi (radij­Allahu anhu) ka thėnė: “Besimtari i sheh gabimet e ve­­ta sikur tė jetė ulur nėn njė bjeshkė, nga e cila ka fri­kė se mos po i bie mbi kokė, ndėrsa gjynahqari i sheh gabimet e veta sikur njė mizė, e cila kalon kah hun­da e tij, e ai e tremb (me dorėn e tij) dhe e largon.”

A thua kėta gjynahqarė e vėrejnė rrezikun e ēėshtjes nė fjalė kur lexojnė hadithin e Muhammedit aljehise­lam “Mjerė ju nėse i asgjėsoni gjynahet! Ai qė i asgjėson gjynahet ėshtė si shembulli i njė grup njerėzish tė cilėt (gjatė rrugės) zbre­sin nė njė luginė. Ēdonjėri prej tyre sjell nga njė krande, de­risa grumbullojnė aq sa mund ta pjekin bukėn e tyre. Nėse njė person merret me agjė­si­min e gjynaheve ato pady-shim do ta shkatėrrojnė atė”. Sipas njė transmetimi tjetėr: “Mjerė ju nėse i asgjė­­soni gjynahet! Ashtu ato do t’i grumb-u­llohen per­so­nit dhe do ta shkatėrrojnė atė.”

Transmeton Ahmedi

Dijetarėt kanė theksuar se gjynahu i vogėl vjen nga pakėsimi i turpit, mosbrengosja, mosfrika ndaj Allahut dhe asgjėsimi i vetė gjynahut, kėshtu qė i bashkangjitet gjy­nahut tė madh dhe ngrihet nė shkallėn e tij. Dijetarėt kanė thė­nė: “Gjynahu i vogėl nuk trajtohet si i vogėl nėse pėrsė­ri­tet, kurse gjynahu i madh nuk traj­tohet si i madh nėse kėr­kohet falje (istigfar).” Kujt ėshtė nė kėtė gjendje i themi: Mos shiko nė peshėn e gjynahut, por shiko kujt po i bėn gjynah.

Nga kėto fjalė me siguri do tė kenė dobi tė sinqerta, insha­Allah, ata qė i ndiejnė tė metat dhe gabimet shpirtėri-sht, e jo ata qė janė shfrenuar nė marrė­zitė e tyre dhe janė kėmbėngulės nė gabime.

Kėto fjalė janė pėr ata qė u besojnė Fjalėve tė Allahut:

“Njoftoji robėrit e Mi se, vėrtet, Unė jam Ai qė fal shu­mė dhe jam Mėshirues i madh. Po njoftoji se dė­nimi Im ėshtė dėnim i dhimbshėm.”

KUSHTET E PENDIMIT DHE PIKAT PLOTĖSUESE TĖ TIJ
Fjala teube (pendim) ėshtė fjalė e madhe, me kup­tim tė thellė e jo si mendon dikush: shprehje me gojė e pastaj vazh­dim nė gabime. Nėse e vrojtojmė ajetin kur’­­anor: “Kėr-kojeni falje Zotit tuaj dhe pendohuni (kthe­huni) tek Ai.” (Hud:3), do tė shohim se teubeja ėsh­tė shtesė mbi istigfarin (kėrkimi i faljes).

Pasi ēėshtja ėshtė mjaft me rėndėsi dhe me pe­shė tė madhe, patjetėr duhet tė ketė kushte. Dijetarėt islamė kanė cekur disa kushte tė teubes, tė mbėsh­te­tura nė ajete dhe hadithe. Ato janė:

I pari: Braktisja e gjynahut menjėherė.

I dyti: Pendimi pėr gabimin e bėrė.

I treti: Zotimi se nuk e pėrsėrit mė.

I katėrti: Kthimi i hakut atyre qė dėmtoi ose kėrkimi i faljes.

Disa dijetarė shtojnė edhe disa pika plotėsuese pėr teuben e sinqertė, tė cilat do t’i citojmė sė bashku me disa shembuj:

E para: Lėnia e gjynahut tė jetė vetėm pėr Allahun, jo pėr ndonjė qėllim tjetėr, sikur pamundėsia pėr ta bėrė ose frika nga fjalėt e njerėzve.

Shembull: Nuk llogaritet i penduar ai qė i braktis gjy­na­het pėr pozitė ose autoritet, ose nga frika se mos po largohet nga vendi i punės.

Po ashtu, nuk llogaritet i penduar ai i cili i braktis gjy­na­het pėr ta ruajtur shėndetin dhe fuqinė e tij, sikur ai qė e lė zinan (prostitucionin) nga frika e sėmundjeve ngji­tėse ose pse ia dobėson trupin dhe kujtesėn.

Nuk llogaritet i penduar as ai qė e lė vjedhjen nga arsye­ja se nuk e ka gjetur hyrjen e shtėpisė, se nuk ka pa­sur mundėsi qė ta hapė arkėn, apo ka pasur frikė nga roj­tari a polici.

Gjithashtu, nuk ėshtė i penduar ai qė e lė marrjen e ryshfetit nga frika se mos dhėnėsi i tij ėshtė nga ndonjė sho­qa­tė qė lufton ryshfetin.

Nuk llogaritet i penduar kush e lė pirjen e alkoolit apo marrjen e drogės nga arsyeja se ka mbetur pa tė holla.

Po ashtu, nuk llogaritet se ėshtė penduar ai qė nuk ėsh­tė nė gjendje ta bėjė gjynahun nga ndonjė shkak jashtė dė­shirės sė tij. Shembull: Rrenacaku qė e kap ndo­njė sė­mun­dje qė ia merr gojėn; zinaqari qė e humb fuqinė pėr kontakt sek­sual; vjedhėsi qė humb duart nė ndonjė fat­ke­qėsi. Pra, personat e kėtillė patjetėr du­het ta pranojnė gjynahun me keqardhje dhe tė pen­dohen pėr tė. Gjithashtu, t’i shmangen krejtėsisht e pas­taj mos tė pėrmallohen apo tė dėshpė­ro­hen nėse u ikėn, prandaj edhe alejhi selami thotė: “Pendimi ėshtė teube.”

Trasmeton Ahmedi dhe Ibni Maxhe

Allahu e konsideron tė paaftin, tė cilit i bie ndėr mend tė bėjė njė gjy­nah, njėjtė si bėrėsin e gjynahut. E ja seē tha Muhammedi alejhi selam: “Kjo botė ėshtė pėr katėr persona: Njė rob tė cilin e furnizon Allahu me pasuri dhe dituri, e ai nėpėrmjet tyre ia ka frikėn Zotit, nga ato u ndan tė afėrmve dhe e di se edhe Allahu ka nė to hak, ky ėshtė nė pozitėn mė tė nderuar. Dhe njė rob tė cilin Allahu e ka furnizuar me dituri, por jo edhe me pasuri, e ai thotė me sinqeritet: “Sikur tė kisha pasuri, do tė veproja siē vepron filani.” Sipas kė­tij qėllimi, edhe ky ka shpėrblimin e njėjtė me tė parin. Dhe njė rob tė cilin Allahu e ka fur­ni­zuar me pasuri, por jo edhe me dituri, e ky e keqpėrdor pasurinė e vet pa dituri. Krahas pasurisė nuk ia ka frikėn Allahut, nuk u ndan tė afėrmve dhe nuk e di se edhe Allahu ka nė to hak. Ky ėshtė nė pozitėn mė tė poshtėr. Dhe njė rob tė cilin Allahu nuk e furnizoi as me dije as me pasuri, e ai thotė: “Sikur tė kisha pasuri, do tė veproja siē vepron filani.” Sipas qėllimit, edhe ky e ka dėnimin e njėjtė me tė fundit.”

Transmeton Ahmedi dhe Tirmi­dh­i­u

E dyta: Ta ndiejė tė keqen e gjynahut dhe dėmin e tij. Kjo do tė thotė se pendimi i vėrtetė nuk mund tė je­tė krahas ndjenjės sė kėnaqėsisė dhe gėzimit kur i kuj­ton gjynahet e kaluara, ose kur lakmon kthimin e tyre nė tė ardhmen. Ibni Kajjimi nė dy librat e tij “Ed-dau ved-devau” dhe “El-fevaid” ka cekur dėmet e shumta qė sjellin gjynahet. Prej tyre ja­nė: mosarritja deri te di­turia, egėrsimi i zemrės, vėshtir­ė­simi i ēėshtjeve, do­bė­simi i trupit, humbja e respek-tit, largimi i bereqetit, pakėsimi i suksesit, ngushtimi i shpir-tit, lindja e prob­­le­meve, adaptimi nė gjynahe, mosrespekti ndaj Allahut, mosrespekti ndaj njerėzve, mallkimi i kaf­shė­ve ndaj tij, veshja e petkut tė nėnēmimit, vulosja e zemrės, hyrja nė mallkim, mospranimi i duave, shtimi i turbu­lli­rave nė tokė dhe nė det, zhdukja e xhelozisė, humbja e turpit, ndėrprerja e nimeteve, ardhja e dėnimit, trishtimi i zemrės sė gjynahqarit, mbetja nė robėri tė shejtanit, pėrfundimi i keq nė kėtė botė dhe dėnimi i dhembshėm nė botėn tjetėr.

Njohja e pasojave tė rėnda qė sjellin gjynahet e dety-ron besimtarin tė largohet nga gjynahet nė tėrėsi. Disa nje­rėz kalojnė prej njė gjynahu nė njė gjynah tjetėr pėr disa shkaqe. Ndėr to janė:

1) beson se dėmet e gjynahut tjetėr janė mė tė lehta;

2) shpirti i anon mė tepėr, kurse epshi e nxit;

3) rrethanat e kėtij gjynahu janė mė tė volitshme, pėr­kundėr tė tjerave, tė cilat kėrkojnė mė tepėr pėrgatit­je dhe kush­tet nuk i kanė tė gatshme dhe tė plota;

4) shoqėria e tij ende shkon pas gjynaheve, prandaj atij i vjen vėshtirė tė ndahet prej tyre;

5) nganjėherė personit gjynahu i sjell autoritet dhe po­zi­tė nė shoqėri dhe i vjen vėshtirė qė ta humbė kėtė po­zitė, prandaj edhe vazhdon nė kėtė gjynah, mu si disa qeveritarė tė cilėt bien pre e sherrit dhe e fesatit. Prej tyre ishte edhe Ebu Nuvasi, i cili, kur u kėshillua dhe u qortua pėr kėmbė-nguljen nė gjynahe prej Ebul Atahijjes, poetit fetar, tha:

A mendon, o Atahijje,

unė t’i lė kėto zbavitje?

Ta shkatėrroj me adhurime

unė nė popull pozitėn time?

E treta: Ta shpejtojė njeriu teuben e mos ta vo­no­jė, sepse vonimi i saj nė thelb ėshtė gjynah qė kėr­kon teube tė sėrishme.

E katėrta: Tė frikėsohet se mos teubeja e tij ėshtė e mangėt dhe mos tė garantohet se i ėshtė pranuar e pas­­taj t’i mbėshtetet vetes dhe tė sigurohet nga ndėsh­kimi i Allahut.

E pesta: Ta kompensojė atė qė i ka kaluar nga haku i Allahut, pėr shembull, nxjerrja e zekatit qė nuk e jepte mė parė, sepse zekati ėshtė hak (e drejtė) e tė varfėrit.

E gjashta: Ta braktisė vendin e gjynahut, nėse prania atje e fut nė gjynah.

E shtata: Ta braktisė atė qė i ndihmoi nė gjynah (kjo pikė dhe ajo mė parė janė urtėsi tė hadithit “vra­sė­si i njėqin­dė­ve”, i cili do tė ceket mė vonė).
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
https://alb-forum.albanianforum.net
 
PENDOHU O ROB I ALLAHUT xh.sh
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Alb Forum :: Feja islame-
Kėrce tek: