Alb Forum
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.
Alb Forum

|Kontakt ::::.....sxy-vep@hotamil.com.....:::::|
 
PortalliPortalli  ForumForum  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

 

 Pergjegjsia e secilit besimtar.....

Shko poshtė 
AutoriMesazh
GiMi'HacK
Admin
GiMi'HacK

Numri i postimeve : 84
Age : 27
Location : Aty ku nuk menon ti hiq...........!!!
Registration date : 08/10/2007

Pergjegjsia e secilit besimtar..... Empty
MesazhTitulli: Pergjegjsia e secilit besimtar.....   Pergjegjsia e secilit besimtar..... Icon_minitimeThu Nov 29 2007, 00:39

PERGJEGJSIA E SECILIT BESIMTAR PER TRANSMETIMIN E DAVES TEK JO MUSLIMANET


Pėrgjegjėsia pėr tė thirrur nė fenė e All-llahut dhe transmetimin e kėsaj feje tek tė gjithė njerėzit nuk ėshtė monopol i njė bashkėsie, apo shoqate apo e njė shteti. Ajo ėshtė njė pėrgjegjėsi e tė gjithėve, ėshtė pėrgjegjėsi individuale, organizative dhe shtetrore.

Nė kėtė punim, me ndihmen e All-llahut tė madhėruar, do tė sqaroj disa udhėzime mbi pėrgjegjėsin e secilit besimtar ndaj davetit islam, qė ta bartin deri tek jomuslimanėt, nė kėto pika:

1. Njohja e rėndėsisė sė davetit, vlerės dhe obligueshmėrisė sė tij
2. Pėrgaditja e vetės pėr davet
3. Marrja pjesė nė organizatat pėr davet dhe pėrpjekja pėr financim
4. Thirrja nė mėnyrė individuale dhe tė ndihmuarit e tė tjerėve pėr tė bėrė davet



1. Njohja e rėndėsisė sė davetit, vlerės dhe obligueshmėrisė sė tij

Vėrtetė njė musliman duhet ta njoh rėndėsinė e davetit dhe nevojėn e madhe tė njerėzve qė kanė pėr shpėtim nė kėtė dunja dhe nė Ahiret. Gjithashtu ai duhet ta dije vlerėn e davetit dhe ta ketė parasyshė mirėsinė dhe sevapin e madh qė All-llahu i Madhėruar u ka premtuar thėrresve nė Islam.

All-llahu i Lartėsuar thotė:

وَمَنْ أَحْسَنُ قَوْلًا مِّمَّن دَعَا إِلَى اللَّهِ وَعَمِلَ صَالِحًا وَقَالَ إِنَّنِي مِنَ الْمُسْلِمِينَ

"Kush ėshtė mė fjalėmirė se ai qė fton drejt Allahut (nė Fenė e Tij, nė Islam), qė punon mirėsi e drejtėsi dhe thotė: “Unė jam nga Muslimanėt?” [Fussilet, 33]

Thotė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Kush thėrret nė njė udhėzim ka sevape sikur tė atyre qė e pasojnė atė duke mos u pakėsuar atyre asgjė nga shpėrblimi. E kush thėrret nė njė devijim ka gjynahe sikur tė atyre qė e pasojnė duke mos u pakėsuar atyre asgjė nga gjynahet." [Muslimi, 6504]

Besimtari kur tė bindet pėr kėtė shpėrblim madhėshtor dhe se sevapi i tij do tė jetė poaq sa sevapi i atyre qė e pasojnė dhe praktikojnė udhėzimin e tij dhe ky shpėrblim nuk ndėrpritet me vdekjen e tij dhe atij do t'i shkojnė sevapet deri nė Ditėn e Gjykimit, padyshim se do tė jetė i interesuar tė bėjė davet nė ēdo mėnyrė dhe kohė.

Sa keqardhje duhet tė jetė pėr muslimanėt kur i shohin jomuslimanėt qė thėrrasin nė fenė e tyre tė kotė dhe bėjnė pėrpjekje tė madhe pėr ta shpėrndarė tek njerėzit pėrmes shoqatave humanitare krishtere dhe shoqata tė tjera, tė cilat u ofrojnė njerėzve shėrbime qė kanė nėvojė.

Si shėmbull: Nė Sh.B.A. nė vitin 1994, 95,2 milion pėrsona kanė punuar vullnetarisht dy deri nė katėr orė nė javė, qė korrespondon tė kenė punuar 9 miljon punėtor nė punė te vazhdueshme.

S'ka dyshim se besimtari qė ka bindje tė plotė nė shpėrblimin e All-llahut ėshtė mė i gatshėm se ēdokush qė tė jetė vullnetar nė shėrbim tė fesė sė All-llahut [subhanehu ve teala].



2. Pėrgaditja e vetės pėr davet

Besimtari, pėr tė bėrė davet dhe pėr ta transmetuar kėtė fe tek njerėzit e tjerė, duhet qė ta pėrgadisė vetėn e tij nga tė gjitha anėt, nga ana e njohurisė sė fesė, nga ana e administrimit apo aftėsisė.

Nga ana e njohurisė sė fesė duhet tė interesohet qė ta mėsojė fenė dhe tė ketė interesim tė vazhdueshem nė ēėshtjet islame, qė tė ketė mundėsi t'i njoftojė njerėzit pėr Islam me dituri dhe nė mėnyrė tė drejtė.

Nga ana e administrimit duhet tė interesohet qė ta ndėrtojė vetėn e tij duke ndjekur kurse tė ndryshme qė e pėrgadisin pėr njė administrim tė suksesshėm.

Ndėrsa nga ana e aftėsisė duhet tė jetė i pėrgaditur tė veprojė me teknologjitė moderne qė tė ketė mundėsi ta pėrēojė davetin tek njerėzit e ndryshėm, pa marrė parasyshė a jetojnė afėr vendit apo largė.

E ndėr mė tė rėndėsishmet qė besimtari duhet tė pėrgaditet dhe tė kujdesėt ėshtė sjellja e mirė dhe morali. Sepse, nė tė shumtėn e rasteve, efektet qė sjellin veprat dhe sjelljet e mira janė mė tė mėdha sesa ato qė sjellin vetėm fjalėt.

Kėshtu ka qėnė i Dėrguari i All-llahut, [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], nuk urdhėrontė pėr ndonjė gjė pa e vepruar vet e as nuk ndalonte nga njė gjė pa e lėnė vetė. Derisa u bė i njohur mė kėtė cilėsi tek i thjeshti dhe i larti. Saqė mbreti i Omanit, kur Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] e thirri atė pėr nė Islam, tha: "Vallahi, kam marrė vesh se ky Pejgamber nuk urdhėron pėr ndonjė tė mirė pa qenė i pari qė e ka vepruar atė vepėr e as qė ndalon nga ndonjė gjė pa qenė i pari qė ėshtė larguar nga ajo." [Esh-shifa bi tarifi hukukil-Mustafa, Kadi Ijad, f. 484]

Imam Ibėn Kajjim El-Xhevzijeh [All-llahu e mėshiroftė] ka thėnė: "Dijetarėt e kėqinj janė ulur nė dyert e Xhennetit dhe i thėrrasin njerėzit me fjalėt e tyre pėr nė xhennet ndėrsa me veprat e tyre i thėrrasin pėr nė zjarr. Sa herė qė fjalėt e tyre kanė thėnė: Hajde hyni nė xhennet, u janė pėrgjigjur veprat e tyre: Mos dėgjoni prej tyre! Sikur tė ishte e vėrtetė ajo qė thėrrasin ata do tė ishin tė parėt qė e veprojnė. Ata nė shikim janė udhėzues ndėrsa nė realitet janė mashtures nga rruga e drejtė." [El-Fevaid, 112]

Kush pretėndon se ėshtė musliman dhe u nėnshtrohet urdhėrave tė Islamit, do tė ketė dėshmi pėr fenė e tij. Ndėrsa kush pretėndon sė ėshtė musliman dhe nuk i praktikon urdhėrat e Islamit do tė ketė dėshmi kundėr tij. Sepse ai u bė shkak qė tė tjerėt mos ta pranojnė tė vėrtetėn.

Ka thėnė All-llahu [subhanehu ve teala]:

"Zoti ynė! Mos na bėj ne sprovė pėr mosbesimtarėt dhe falna ne, O Zoti ynė! Vėrtet Ti, vetėm Ti je i Gjithėfuqishmi, mė i Urti Gjithėgjykues.” [El-Mumtehine, 5]

Thotė njė pėrson qė All-llahu e ka udhėzuar nė Islam: "Babai im ende nuk e ka pranuar Islamin, kjo pėr disa shkaqe. Babai im punon nė njė port detar amerikan dhe me tė kanė punuar disa muslimanė. Mirėpo, sjellja e tyre ka qėnė shumė e keqe. Ata vetėm xhuman e falėshin ndėrsa nė ditėt tjera konsumonin alkool, shkonin pas femrave, gjė qė ua ndalon feja. Ata nė ramazan agjėronin ndėrsa nė muajt e tjerė nuk kishin asnjė shenjė tė Islamit. Pėr kėtė, imazhi i Islamit nė kokėn e babait tim ėshtė ngulitur sikur imazhi i atyre punėtorėve, kėshtu qė tash ai e urren Islamin."



3. Marrja pjesė nė organizatat pėr davet dhe pėrpjekja pėr financim

Organizatat pėr davet zakonisht nuk janė tė mbeshtetura fuqishėm nga ana financiare dhe tė rrallė janė rastet qė tė ketė prej njerėzve qė ka mundėsi t'ia kushtojė tėrė kohėn angazhimit me davet. Andaj ėshtė e nėvojshme qė secili besimtar tė merr pjesė nė bashkpunim mė kėto organizata, t'i ndihmojė ato nė format qė ka mundėsi.

Ndėr format qė ka mundėsi njė besimtarė t'u ndihmojė kėtyre organizatave ėshtė siē vijon:

• Tė caktojė njė kohė tė veēantė qė ai tė bashkangjitet nė programin e kėtyre organizatave dhe nė veprimtarinė e tyre qoftė nga ana e davetit apo administrimit tė davetit apo nė ndonjė formė tjetėr.

S'ka dyshim se mėnyra se si u bashkangjitet kėtyre organizatave dallon nga pėrsoni nė pėrson. Disa kanė mundėsi qė tė marrin pjesė pėr ēdo ditė, disa kanė mundėsi vetėm njė herė nė javė e disa nuk kanė mundėsi tė marrin pjesė pėrveē nė programe verore.

Mirėpo, e rėndėsishme ėshtė qė besimtari ta ndjejė domosdoshmerinė e tij pėr t'i ndihmuar kėto organizata dhe se roli i tij ėshtė i rėndėsishėm nėse ai vazhdimisht ofron bashkėpunim, edhe nėse mundėsitė e tija janė tė vogla dhe simbolike.

Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Puna mė e dashur tek All-llahu ėshtė ajo qė punohet vazhdimisht, po edhe nėse ėshtė e pakėt." [Muslimi, 4899]

• Tė investojė nė organizatat pėr davet qoftė nga mundėsitė e tija, duke e ndarė njė pjesė nga rroga e vet pėr ta dhėnė. Apo nėse nuk ka mundėsi vet, t'i nxitė tė tjerėt qė kanė mundėsi, qoftė tregtarėt apo tė pasurit pėr tė dhėnė vullnetarisht pėr realizimin e planėve pėr davet, apo pėr tė gjetur ndonjė pasuri pėr vakuf.

Nuk duhet tė harrohet hadithi i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Kush aludon pėr njė punė tė mirė ai ka shpėrblimin e atij pėrsoni qė e vepron atė." [Muslimi, 4899]

S'ka dyshim se t'u ofrosh ndihmė organizatave pėr davet ua lehtėson atyre mundėsitė pėr t'i realizuar planprogramet e veta nė fushen e davetit. Madje, ndėr pengesat kyēe qė dalin nė realizimin e planprogrameve janė preokupimi pėr sigurimin e fondeve.

• T'i ndihmojė organizatat pėr davet me kėshilla dhe sugjerime dhe nėse sheh ndonjė mangėsi apo tė metė tė konsulltohet me ta pėr ta shmangur atė. Nė tė njejtėn kohė duhet arsyetuar pėr ndonjė lėshim apo gabim dhe nuk duhet ngutur pėr tė paragjykuar apo pėr t'ua shpaluar tė metat. Sepse udhėheqėsit e kėtyre organizatave, sado qė tė mundohen tė jenė tė pėrpikėt dhe tė aftė, janė njerėz dhe mund tė gabojnė dhe tė kenė lėshime. Pagabueshmėria u takon vetėm pejgamberėve tė Zotit dhe tė dėrguarve tė Tij.

Kėshilla ka mirėsi dhe vlera tė shumta dhe pėr kėtė shkak Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka nxitur dhe ka urdhėruar pėr kėshillė.

Ka thėnė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Feja ėshtė kėshillė. Thanė: Pėr kėnd? Tha: Pėr All-llahun, Librin e Tij, tė Dėrguarin e Tij, prijesit e muslimanėve dhe pėr masėn e gjėrė." [Muslimi, 196]

Madje ka ndodhur qė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] disave prej sahabėve t'ua bėjė kusht kėshillėn kur ata e pranuan Islamin. Siē thotė Xherir bin Abdullahu: "Shkova ta besatoj Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr Islam e ai e ma pranoj besatimin me njė kusht: Qė ta kėshilloj secilin besimtar." [Buhariu, 2714]



4 . Thirrja nė mėnyrė individuale dhe tė ndihmuarit e tė tjerėve pėr tė bėrė davet

Pėr secilin besimtar ėshtė obligim qė tė jap mundin e vet, aq sa ka mundėsi, pėr thirrje nė Islam.

Thotė dijetari i nderuar AbdulAziz bin Baz [All-llahu e mėshiroftė]: "Nė kohėn kur davetxhitė tė jenė pakėsuar, tė kėqijat tė jenė shumuar dhe injoranca tė jetė pėrhapur, sikur ėshtė kjo gjendja jonė sot, daveti-thirrja pėr fenė Islame bėhėt farz ajn, obligim pėr secilin besimtar aq sa ka mundėsi."

Nga mėnyrat pėr davetin individual ėshtė qė njė besimtar t'i bėjė thirrje njė pėrsoni tė caktuar pėr ta bartur nga mosbesimi e nė Islam apo edhe nėse ėshtė musliman, t'i bėjė thirrje qė tė largohet nga mėkatet dhe ta udhėzojė nė adhurim.

Daveti nė mėnyrė individuale ėshtė i lehtė pėr ta bėrė. Ka mundėsi qė njė besimtarė tė bėjė davet nė ēdo kohė dhe vend dhe nė tė shumtėn e rastėve nuk i nevoitėt aq shumė dituri dhe njohuri sa i nevoitet urtėsi dhe metodė.

Sikur kėtė pėrgjegjėsi ta bartė secili besimtarė, do tė arrinte Islami nė poret mė tė largėta tė tokės. Sidomos tash qė mjetėt pėr komunikim janė tė shumta dhe besimtari ka mundėsi pėrmes tyre ta kumtojė Islamin tek jomuslimanėt nė ēdo kohė dhe vend.

Ka raste tė shumta qė kemi dėgjuar qė disa besimtarė patėn sukses nga All-llahu qė nė mėnyre individuale tė bėjnė davet pėrmes internetit dhe mediave. Kanė pasur sukses dhe thirrja e tyre ėshtė pėrgjigjur dhe nė dorėn e njė pėrsoni tė jenė udhėzuar dhjetra apo qindra nga jomuslimanėt.

E nėse nuk ka mundėsi qė njė besimtar tė bėjė davet, pėr shkak tė mosaftėsisė apo kohės sė tij tė ngushtė, sė paku le ta ndihmojė tjetrin nė forma tė ndryshme pėr tė bėrė davet. Kjo pėr ta realizuar urdhėrin e All-llahut qė ta ndihmojmė njėri-tjetrin pėr mirėsi dhe devotshmeri.

Es-selam mu alejkum inshalla All-llahu te ala arrijm qe ta permbushim edhe kete obligim te cilin duhet ta kryejm te gjith pra te thrrasim ne rrugen e All-llahu tju tregojm te verteten All-llahu na meshiroft,mekatet tona na i falt duat na i pranoft e inshalla edhe agjerimin qe kan mbetur edhe pak dite nga ky muaj i bekuar Selam.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
https://alb-forum.albanianforum.net
 
Pergjegjsia e secilit besimtar.....
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Alb Forum :: Feja islame-
Kėrce tek: