Alb Forum
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.
Alb Forum

|Kontakt ::::.....sxy-vep@hotamil.com.....:::::|
 
PortalliPortalli  ForumForum  KėrkoKėrko  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

 

 Allahu thotė:

Shko poshtė 
AutoriMesazh
GiMi'HacK
Admin
GiMi'HacK

Numri i postimeve : 84
Age : 27
Location : Aty ku nuk menon ti hiq...........!!!
Registration date : 08/10/2007

Allahu thotė: Empty
MesazhTitulli: Allahu thotė:   Allahu thotė: Icon_minitimeThu Nov 29 2007, 00:12

“Atė ditė shokėt e ngushtė do tė jenė armiq tė njėri-tjetrit, pėrveē atyre qė ishin tė sinqertė nė miqėsi.” (Zuhruf: 67)

Bashkėpunėtorėt nė tė keqe do tė mallkojnė njėri-tjet­rin Ditėn e Gjykimit. Andaj ėshtė detyrė jotja, o i pen­duar, tė lar­gohesh nga ata dhe t’i shkėpusėsh tė gjitha lidh­jet, tė kesh kujdes nga ata, nėse nuk ke mundėsi t’i thė­rrasėsh nė rrugėn e shpėtimit. Gjithashtu, ruaju mos tė tė tėrheqė shejtani dhe ta zbukuron kthimin te ta nėpėrmjet thirrjes tėnde nė rrugėn e shpėtimit, kur ti e di se je i dobėt dhe nuk mund t’u rezistosh.

Kemi shumė raste ku disa persona janė kthyer pėrsėri nė gjy­nahe duke i pėrtėrirė lidhjet me shokėt e mė­parshėm.

E teta: Shmangia e gjėrave tė ndaluara, si p.sh.: pijet alkoolike, veglat muzikore, fotografitė dhe filmat e shfrenu-ar (porno­grafikė), tregimet erotike dhe statujat. Ato duhen thyer, shmangur ose djegur.

Ėshtė e domosdoshme zhveshja e tė gjitha rrobave tė xhahilijjetit nga i penduari nė prag tė marrjes sė qėn­drimit islam. Sa prej rasteve kemi qė janė bėrė shkak kėto rroba qė tė penduarit tė kthehen nga pendimi i sin­qer­tė dhe ta shtrem­bė­rojnė rrugėn e tyre pas udhė­zi­mit. Lusim Allahun tė na forcojė!

E nėnta: Tė zgjedhė shokė tė mirė, tė cilėt do t’i ndih­mojnė pėr t’i zėvendėsuar tė kėqijtė. Gjithashtu, duhet tė ma­rrė pje­sė nė tubimet ku pėrmendet Allahu dhe zhvi­llohet dija, nė mėnyrė qė ta mbushė kohėn me gjėrat qė i sjellin dobi e mos tė gjejė vend shejtani pėr t’ia pėr­kuj­tuar tė kaluarėn.

E dhjeta: Ta pastrojė trupin e tij, tė cilin e ka mbaj­tur me fitim tė palejueshėm, dhe ta shpenzojė fuqinė e tij duke e respektuar Allahun.

E njėmbėdhjeta: Ta bėjė teuben para gargarės (pa­ra se t’i vijė fryma nė fyt) dhe para se tė lindė Dielli nga perėndi­mi. “Gargara” ėshtė zėri qė del nga fyti me rastin e daljes sė shpirtit. Qėllimi parėsor ėshtė qė teubeja tė bėhet para se tė ndodhė kijameti i vogėl (vdekja) dhe ki­ja­meti i madh (shkatėrrimi i botės), duke pasur pėr argument fjalėn e Pejgam­berit alejhi selam: “Kush pendohet para gargarės, Allahu ia pranon teuben.” Dhe: “Kush pendohet para se tė lindė Dielli nga perėndimi, Allahu ia pranon pen­dimin.”

Transmeton Muslimi
(Hixhr:49-50)
PENDIMI I MADH
Kėtu do tė pėrmendim shembuj tė pendimit nė kohėn e gjeneratės sė parė, nė kohėn e sahabėve tė Pejgamberit alejhi selam.

Transmetohet nga Burejde (radijAllahu anhu), se Ma­iz bin Malik el-Eslemi erdhi tek i Dėrguari dhe tha: “O i Dėrguari i Allahut, unė i kam bėrė zullum vetes dhe kam bėrė zina, dėshiroj tė mė pastrosh!” Pejgamberi e ktheu. Tė nesėrmen erdhi prapė dhe i tha: “O i Dėrguari i Allahut, unė kam bėrė zi­na.” Ai prapė e ktheu. Pejgam­be­ri alejhi selam dėrgoi dikė te populli i tij dhe pyeti: “A mos dini diēka nė ėshtė i sėmurė nga mendtė?” Ata thanė: “Ne dimė se mendjen e ka tė plotė dhe me sa sho­him ėshtė prej tė mirėve.” I erdhi ai edhe pėr tė tretėn herė. I Dėrguari prapė pyeti pėr tė dhe e informuan se nuk ka gjė dhe ėshtė i shėndoshė. E kur i erdhi edhe pėr tė katėrtėn herė e hapi njė gropė pėr tė, urdhėroi qė tė gu­rė­zo­het dhe ashtu u bė. Burejdeja tha: “Pastaj erdhi Gamidija dhe i tha: “O i Dėrguari Allahut, unė kam bėrė zina, mė pastro!” Edhe atė e ktheu. Tė nesėr­men i tha: “Pse mė kthen? A do tė mė kthesh siē e ke kthyer Maizin? Pėr Zotin, unė jam me barrė.” Atėherė tha: “Nėse jo, atėherė shko derisa ta lindėsh.” Kur lindi, i erdhi me fėmijėn nė pelena dhe i tha: “Ja, ky ėshtė, e kam lindur.” Ai ia ktheu: “Shko dhe ushqeje derisa ta ndash nga gjiri.” Kur e ndau nga gjiri, erdhi sė bashku me fė­mi­jėn, i cili nė dorėn e tij mbante njė copė bukė, dhe i tha: “Ja, o i Dėrguari i Allahut, e kam ndarė nga gjiri dhe po ushqehet vetė.” Atėherė ia dha nė mbrojtje fė­mi­jėn njėrit prej muslima­nėve, urdhėroi qė t’i hapet njė gropė deri nė gjoks dhe dha urdhėr te njerėzit qė ta gurėzojnė. Halid bin Velidi mori njė gur dhe e gjuajti nė kokė, saqė gjaku i saj e spėrkati fytyrėn e Halidit, e ky e shau. Pejgamberi alejhi selam e dėgjoi sharjen e tij dhe i tha: “Ngadalė, o Halid, se pasha Atė, nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, ajo ka bėrė njė teube qė, sikur ta kishte bėrė mbledhėsi i tatimeve (haraxhit dhe zekatit), do t’i falej. Pas­taj ia fali namazin e xhenazes dhe e varrosėn.”

Transmeton Muslimi

Sipas njė transmetimi tjetėr tregohet se Umeri i ka thė­nė tė Dėrguarit tė Allahut: “O i Dėrguar i Allahut, njėherė e gurėzove e pastaj po ia fal edhe xhe­na­zen?!” Pejgamberi ia ktheu: “Ka bėrė njė teube qė, sikur t’u ndahej shtatėdhjetė ba­norėve tė Medinės, do t’u mjaftonte. A ke gjetur diēka mė tė vlefshme se ajo qė sak­rifikoi vetveten pėr Allahun?!”

Transmeton Abdur-Rezaku nė koleksionin e tij
PENDIMI I FSHIN TĖ KALUARAT
Dikush mund tė thotė: Dėshiroj tė pendohem, por ēfarė mė garanton faljen e Allahut nėse pendohem? Unė dėshiroj tė ndjek rrugėn e sigurtė, por mė ndėrhyn ndjenja e dyshimit. Si­kur ta dija se Allahu m’i fal gjy­nahet, do tė pendohesha!

I them atij: Atė qė ti ndien nė shpirtin tėnd e kanė ndier nė shpirtrat e tyre edhe tė tjerė para teje, sa­ha­bėt e Resu­lull-llahut alejhi selam.

Sikur tė ndalesh pak e tė mendosh pėr kėto dy rastet vi­jue­se, hamendja ka pėr t’u larguar nga shpirti yt, me le­jen e Allahut.

Imam Muslimi (rahimehull-llah) na pėrcjell rastin e pranimit tė Isla­mit nga Amėr ibėn Asi, i cili thotė: “Kur Allahu e da­shu­roi Islamin nė zemrėn time, i shkova Pejgam-berit alej­hi selam dhe i thashė: “Zgjate tė djathtėn, se dua tė ta jap besėn.” E zgjati tė djathtėn e unė i tėrhoqa duart e mia. Atėherė mė tha: “Ē’ke, o Amėr?” I thashė: “Desha tė shtroj disa kushte.” Ai mė tha: “Ēfarė kushtesh?” I thashė: “Tė mė falen gabimet!” Ai ma ktheu: “A nuk e di, o Amėr, se Islami i fshin tė kaluarat, edhe hixhreti i fshin tė kaluarat, por edhe haxhi i fshin tė kaluarat?”

Imam Muslimi transmeton, nga Ibni Abbasi (radijAllahu anhuma), se disa njerėz nga mushrikėt kanė bėrė vrasje, saqė e kanė tepruar, gjithashtu kanė bėrė zina, saqė e kanė tepruar. Pastaj erdhėn te Muhammedi alejhi se­lam dhe e pyetėn: “Ajo qė po thua dhe po ajo nė tė cilėn na thėrret ėshtė vėrtet e mirė. Sikur tė na lajmėroje se, pėr atė qė kemi bėrė, ka falje, atėherė do ta pranonim!” Atėherė zbri­ti ajeti kur’anor: “Dhe ata qė pėrveē Allahut nuk lusin ndonjė zot tjetėr dhe nuk mbysin njeri pėrveē kur e meri­ton, nė bazė tė drejtėsisė, dhe qė nuk bėjnė kurvėri, ndėr­­sa kush i punon kėto, ai e gjen ndėshkimin.” (Furkan: 68)

Gjithashtu ajeti tjetėr: “Thuaj: “O robėrit e Mi, ju tė cilėt e keni ngarkuar veten me shumė gabime, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, se vėrtet Allahu i fal tė gjitha mėkatet.” (Zumer: 53 )
A MĖ FAL ALLAHU?
Ti mund tė thuash: Dėshiroj tė pendohem, por gjy­nahet e mia janė tė shumta. Nuk ka lloj prej punėve tė ndyra qė nuk e kam bėrė, saqė nuk e di se a mund tė m’i falė Allahu?

Por tė them ty, or vėlla, se ky problem nuk ėshtė vetėm yti, por i shumicės sė atyre tė cilėt dėshirojnė tė pen­dohen. Mė kujtohet rasti i njė tė riu, i cili m’u drejtua me pyetje duke mė treguar se ka filluar tė bėjė gjynahe qysh nė vitet e her­shme, se si ai kishte kaluar vetėm tė shtatėmbėdhjetat kurse regjistri i tij ishte pėrplot me veprime tė ndyra, tė mėdha e tė vogla, nga tė gjitha llo­jet, me tė gjitha moshat. Ai kishte dhunuar njė vajzė tė vogėl, kishte bėrė njė mori vjedhjesh dhe mė nė fund thotė: “Unė jam penduar tek Allahu xhel-le shanuhu. Ta­ni zgjohem natėn dhe fal namaz, i agjėroj tė hėnat dhe tė enjtet, lexoj Kur’an ēdo herė pas namazit tė sa­habut. A thua, a pranohet pendimi im?”

Ėshtė bazė tek ne, si ithtarė tė Islamit, t’i kthehemi buri­mit, Kur’anit dhe Sunetit, kur janė nė pyetje dis­po­zitat, zgjidhjet dhe ilaēet. Kur i kthehemi Kur’anit, aty gjejmė Fjalėn e Allahut:

“Thuaj: “O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar ve­ten me shumė gabime, mos e humbni shpresėn nga mėshira e Allahut, se vėrtet Allahu i fal tė gjitha mėkatet. Ai ėshtė qė shumė fal dhe ėsh­tė Mėshirues. Dhe kthehuni tek Zoti juaj dhe pen­dojuni Atij.”(Zumer:53,54)

Ja, pra, kjo ėshtė pėrgjigjja e saktė pėr problemin e si­pėr­pėrmendur dhe ėshtė aq e qartė, saqė nuk ka ne­vojė pėr sqarim. Ndėrsa tė menduarit se gjynahet janė mė tė mėdha se vetė falja e Allahut rrjedh nga mosbindja e per­sonit nė gjerėsinė e rahmetit tė Allahut, nga mungesa e besimit nė fuqinė e Allahut pėr t’i falur tė gjitha gjynahet, nga dobėsimi i njė virtyti tė rėndė­si­shėm prej virtyteve tė zemrės, e ajo ėshtė shpresa, dhe mosbesimi nė fuqinė e pendimit nė shlyerjen e gjy­na­heve tė kaluara.

Tani do t’i pėrgjigjemi ēdonjėrės prej kėtyre dilema­ve:

E para: Mjafton pėr tė si sqarim Fjala e Allahut:

“Mėshira Ime pėrfshin ēdo gjė.” (A’raf: 156)

E dyta: I mjafton hadithi kudsijj dhe i vėrtetė: “Thotė Allahu: “Kush e di se Unė kam fuqi pėr t’i falur gjynahet, ia fal atij dhe nuk mė vjen vėshtirė, nėse nuk mė bėn tjetėrkė ortak.”

Transmeton Taberaniu dhe Hakimi

Qėllimi i kėtij hadithi ėshtė kur robi ta takojė Zotin e tij nė ahiret.

E treta: Kėtė dilemė do ta shėrojė hadithi kudsijj vi­jues: “O bir i Ademit, ēdoherė qė mė thėrret dhe mė lu­tesh, Unė t’i fal ato qė i ke bėrė dhe nuk mė vjen vėsh­tirė. O bir i Ade­mit, sikur tė arrijnė gjynahet e tua ku­pėn e qiellit, e pastaj tė mė kėrkosh falje, do tė tė fal dhe nuk mė vjen rėndė. O bir i Ademit, sikur tė vish tek Unė me gjynahe sa ėshtė toka, dhe mė takon pa mė bėrė as­kė ortak, do tė tė vij me falje sa ėshtė toka.”

Transmeton Tirmidhiu

E katėrta: I mjafton hadithi i Resulull-llahut alej­hi selam kur thotė: “Ai qė pendohet nga gjynahu, ėshtė si ai qė nuk ka bėrė gjynah fare.” Transmeton Ibni Maxhe.

Atij qė e vėshtirėson faljen e Allahut pėr gjy­na­het e tij tė grumbulluara, po ia pėrkujtojmė hadi­thin nė te­mėn vijuese.
TEUBEJA E VRASĖSIT TĖ NJĖQIND VETAVE
Nga Ebi Seid El-Huderiu transmetohet se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “Nga ata qė kanė qenė para jush, ka qenė njė njeri qė i ka mbytur 99 veta. Pastaj kėr­koi nje­riun mė tė ditur nė sipėrfaqe tė tokės. Atė e drejtuan te njė prift, tė cilit i shkoi dhe e pyeti: “Pėr njė qė ka mbytur 99 veta, a ka teube?” Ai iu pėrgjigj: “Jo.” E ky edhe kėtė e mbyti dhe i plotėsoi njė­qind. Pastaj prapė kėrkoi njeriun mė tė ditur nė sipėr­faqe tė tokės. E drejtuan te njė njeri i ditur dhe e pyeti: “Pėr njė njeri qė i ka mbytur njėqind veta, a ka teube pėr tė? Ai iu pėrgjigj: “Po, e kush mund ta ndajė atė nga teubeja?!” Pastaj vazhdoi: “Shko nė filan vend, nė tė cilin ka njerėz qė i bėjnė ibadet Allahut dhe adhuro Allahun sė bashku me ta, e mos u kthe nė vendin tėnd, se ai ėshtė vend i fesatit.” Mori rrugėn dhe, pasi e kaloi gjys­mėn e rrugės, i erdhi vdekja. Atėherė ranė nė dile­mė melaiket e rahmetit dhe melaiket e dėnimit. Melaiket e rahmetit thanė: “Ai u pendua dhe u drejtua me zem­rėn e tij kah Allahu.” Melaiket e dėnimit thanė: “Ai ku­rrė njė punė tė mirė s’e ka bėrė.” Atėherė u erdhi njė melek nė formė tė njeriut dhe e bėnė ndėr­mje­tė­sues tė tyre. Ai u tha: “Mateni largėsinė mes dy vende­ve dhe, te cili ėshtė mė afėr, atij i takon. Kur e matėn, e panė se ėshtė mė afėr vendit ku dėshironte tė shkonte dhe e morėn melaiket e rahmetit.”

Transmeton Buhariu, Muslimi

Nė njė transmetim tjetėr tė vėrtetė thuhet: “Ka qenė mė afėr fshatit tė mirė pėr njė pėllėmbė dhe u konsiderua prej tyre” Kurse nė njė transmetim tjetėr, gjithashtu tė vėr­tetė, thuhet: “E urdhėroi Allahu njėrin fshat tė largohet e tjetrin tė afrohet dhe u tha: “Mateni largėsinė e tė dyve”, dhe e panė se ėshtė mė afėr fshatit pėr njė pėllėmbė, ashtu qė iu falėn gjynahet.”

Po, po kush mund ta ndajė atė nga teubeja?! E ti qė dė­shiron tė pendohesh, a mos tė duken gjy­na­het e tua mė tė mėdha se tė kėtij personi tė cilit Allahu ia fali?! Kurrsesi, atėherė pse dėshpėrohesh?!

Por ēėshtja, more vėlla musliman, ėshtė edhe mė e ēudit­shme se kjo. Studio pak Fjalėn e Allahut:

“Ata qė pėrveē Allahut nuk lusin ndonjė zot tjetėr dhe nuk mbysin njeriun qė e ka ndaluar Allahu, por vetėm kur e meriton, nė bazė tė drejtėsisė, dhe nuk bėn kur­vėri, ndėrsa kush e punon kėtė, ai e gjen ndėshkimin. Atij i dyfisho-het dėnimi Ditėn e Kijametit dhe aty mbe­tet i pėrbuzur pėr­gjith­monė. Pėrveē atij qė ėshtė pen­duar dhe ka bėrė vepra tė mira, Allahu ua shndė­rron tė kėqijat nė tė mira. Allahu ėshtė Mėshi­rues, ndaj ai fal shumė” (Furkan: 68:70)

T’i hedhim njė shikim Fjalės sė Tij: “Tė tillėve Allahu ua shndėrron tė kėqijat nė tė mira”, na e bėn tė qartė sa i mėshirshėm ėshtė Allahu ndaj nesh. Dije­ta­rėt thonė se shndė­rrimi kėtu ėshtė dy llojesh:

I pari: Shndėrrimi i vetive tė kėqija nė veti tė mira ashtu siē shndėrrohet shirku nė iman, zinaja nė nder dhe pastėrti, gėnjeshtra nė drejtėsi, tradhtia nė be­suesh­mėri, e kėshtu me radhė.

E dyta: Shndėrrimi i tė kėqijave me tė mira Ditėn e Kijametit. Mendo pak nė Fjalėn e Allahut: “Ua shndėrron Allahu tė kėqijat nė tė mira.” Ai nuk tha: “Ēdo tė keqe do ta shndė­rroj­mė me ēdo tė mirė qė do tė bėjnė, sepse ato mund tė jenė mė pak, baraz apo mė shumė me numėr apo me pe­shė, po kjo matet sipas sinqeritetit tė tė penduarit dhe vlerės sė pendimit tė tij. Po a ka nimet mė tė madh se ky? Tani shiko sqarimin e kėsaj dhuntie hyjnore nė kėtė hadith tė bukur:

Nga Abdur-rahman bin Xhubejri transmetohet se Ebi Tavil Shatb el-Memdudi i ka ardhur Pejgamberit alejhi selam, kur­se nė disa versione tė tjera thuhet: “I ka ardhur njė plak i shtyrė nė moshė, saqė vetullat i kishin rėnė mbi sy, i mbėshtetur nė shkop, iu afrua Pejgamberit alejhi selam dhe i tha: “Mė trego pėr njė njeri qė i ka bėrė tė gjitha gjynahet dhe nuk ka lėnė asgjė prej tyre pa punuar, pra i ka bėrė tė gjitha, qofshin tė vogla apo tė mėdha.” Nė njė version tjetėr: “ka bėrė ēdo gjė qė i ka ardhur nė dorė, saqė, sikur tė shpėrndahej gjynahu i tij nė mes banorėve tė tokės, prapė do t’i shkatėrronte ata.) A ka vend pėr pendim? Alejhi selami tha: “A je bėrė mus­­li­man?” Njeriu tha: “Sa mė pėrket mua, unė dėsh­moj se nuk ka Zot tjetėr veē Allahut dhe se ti je i Dėr­guari i Allahut.” Atėherė Resulull-llahu i tha: “Bė vepra tė mira dhe lėri tė kėqijat, ashtu qė Allahu tė t’i shndėrrojė tė gjitha nė tė mira.” I mahnitur i tha: “Edhe tradhtitė edhe krimet e mia?!!!” Pejgamberi iu pėr­gjigj: “Po!” Atėherė njeriu filloi tė brohorasė: “Allahu Ekber!”, dhe vazhdoi kėshtu derisa humbi nga shi­ki­met tona”

Transmeton Taberaniu dhe Bezzari

Tani disa nga tė penduarit mund tė pyesin: Unė, de­ri­sa isha nė rrugė tė humbur, nuk kam falur namaz, isha jashtė bazave islame, por i kam bėrė disa vepra tė mi­ra. A mė llo­gariten edhe pas pendimit apo i ka ma­rrė era?!

Edhe pėr tė ka pėrgjigje: Transmetohet nga Urve ibni Zubejri se Hakim ibni Hazami e ka lajmėruar se ai i ka thėnė Pejgamberit alejhi selam: “O Resulull-llah, ē’thua pėr disa punė me tė cilat doja tė arrija sevap nė xhahilijjet, siē ėshtė sadakaja, lirimi i robėrve dhe vizita e farefisit, a ka pėr to shpėrblim?” Pejgamberi alejhi selam iu pėrgjigj: “Kur je bėrė musliman, i ke ma­rrė edhe tė gjitha tė mirat qė i ke bėrė mė parė.”

Transmeton Buhariu

Gabimet falen, tė kėqijat shndėrrohen nė tė mira, tė mirat e kohės sė xhahilijjetit po pėrcillen te personi edhe pas pendimit, atėherė ēka mbeti?!!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
https://alb-forum.albanianforum.net
 
Allahu thotė:
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Alb Forum :: Feja islame-
Kėrce tek: